противотанковая управляемая ракета

prieštankinė valdomoji raketa statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Raketa tankams ir kt. šarvuotiesiems taikiniams naikinti; pagrindinė prieštankinių valdomųjų raketų kompleksų dalis. Skriejimo nuotolis 3–4 km, pataikymo tikimybė į tanką 70–90%, pramuša 400–600 mm šarvą. Prieštankinė valdomoji raketa susideda iš kovinės dalies (dažniausiai kumuliacinės), kietojo kuro variklių (leidimo ir skriejimo), valdymo ir stabilizavimo įrangos, vairų ir stabilizatorių, valdymo signalų priėmimo ir dešifravimo įtaisų. Korpusas su sparnais jungia visus raketos elementus ir sudaro keliamąją jėgą jai skriejant. Jis yra cilindro formos su aptakia kūgio formos galvute. Kovinę dalį sudaro korpusas, kumuliacinis užtaisas, sprogdiklis, detonatorius su saugos mechanizmu. Valdymo įranga stiprina komandų signalus, gautus iš antžeminės valdymo aparatūros, nukreipia raketą pagal komandą. Prieštankinė valdomoji raketa gali būti valdoma radijo signalu arba laidais. Prieštankinė valdomoji raketa naudojama tik sukomplektuota su antžeminiu paleidimo įrenginiu ir antžemine valdymo aparatūra. Prieštankinės valdomosios raketos pradėtos naudoti XX a. 6 d-metyje. Kai kur prieštankinė valdomoji raketa vadinama prieštankiniu valdomuoju reaktyviniu sviediniu. atitikmenys: angl. guided anti-tank missile rus. противотанковая управляемая ракета ryšiai: dar žiūrėk – prieštankinis raketų kompleksas